- blakytis
- blakỹtis sm. (2) Skdv audeklas, kurio apmatai dvisiūliai: Kai gražesnio nėr, gražus ir blakỹtis Krkl. Įsidėjom blakỹtį austi Grg. Išnešk blakyčiùs į saulę Prk. Jau keletas blakyčių, viennyčių, trinyčių – drobulėms, Gerdos pačios išaustų, guli naujojoj margoj skrynėj I.Simon.
Dictionary of the Lithuanian Language.